Possibilities of formation and assessment of managerial competences in the teaching process
Nijole Petkevičiūte
Sign up for access to the world's latest research
checkGet notified about relevant papers
checkSave papers to use in your research
checkJoin the discussion with peers
checkTrack your impact
Abstract
Straipsnyje pateikiama vadybinės kompetencijos samprata, jos įvertinimo ir taikymo galimybės mokymo procese. Formuluojami vadybinės kompetencijos nustatymo kriterijai bei siūloma metodika skirta neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų vadybinių kompetencijų įvertinimuiThe article provides the concept of managerial competence, the possibilities to form and assess it in the teaching process. The authors enunciate criteria for the evaluation of managerial competence and propose the model for the assessment of managerial competences acquired by non-formal and informal learningVytauto Didžiojo universiteta
Related papers
Profesijos mokytojų dalykinių kompetencijų tobulinimas
Holistinis mokymasis, 2021
Santrauka. Šiais laikais vien įgytos profesinės kvalifikacijos nebepakanka-kadaise įgytos dalykinės kompetencijos nebeturi tokios vertės. Šiuolaikinėje žinių visuomenėje reikia daug aukšto lygio profesijos mokytojų, kurių dar studijuojant pradėta formuoti dalykinė kompetencija turėtų būti tobulinama dėl pokyčių darbo rinkoje ir švietimo sistemoje. Šiame straipsnyje atskleidžiamas profesijos mokytojų dalykinių kompetencijų turinys ir tobulinimas. Tyrimo tikslas-įvertinti įgytų kompetencijų tobulinimo svarbą profesijos mokytojams. Tyrimo metu identifikuotas dalykinių kompetencijų poreikis, kurio priežastys-siekis savo dėstomą dalyką padaryti įdomų, būti kompetetingam profesinėje veikloje. Daugiau nei pusei apklausoje dalyvavusių profesijos mokytojų sudarytos visos galimybės mokytis ir tobulėti, jie dirba darbą, kuriame gali išreikšti save. Daugumos dalykinės kompetencijos leidžia labiau išreikšti save profesinėje veikloje, mokytis ir tobulėti. Reikšminiai žodžiai: profesijos mokytojų dalykinės kompetencijos, dalykinių kompetencijų tobulinimo svarba. Summary. Nowadays, the acquired professional qualifications alone are no longer enough-the previously acquired subject competencies no longer have the same value. The modern knowledge society needs a large number of high-level vocational teachers, whose subject competence, which was already being developed during their studies, should be improved due to changes in the labor market and the education system. This article reveals the content and development of subject competencies of vocational teachers. The aim of the research is to assess the importance of improving the acquired competencies for vocational teachers. The research identified the need for subject competencies, the reasons for which are the desire to make the subject taught interesting, to be competent in one's professional activity. More than half of the vocational teachers who took part in the survey have all the opportunities to learn and improve, they work in a job where they can express themselves. Most subject competencies allow them to express themselves more professionally and to learn and improve. Keywords: subject competences of vocational teachers, the importance of improving subject competences. PROFESIJOS MOKYTOJŲ DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS DEVELOPMENT OF THE SUBJECT COMPETENCIES OF VOCATIONAL EDUCATIONAL TEACHERS Aurelija DRAGŪNAITĖ yra socialinių mokslų švietimo vadybos magistrė, VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos direktorė. Mokslinių tyrimų sritys: profesijos mokytojų kompetencijos ir saviraiška.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės teorinės prielaidos
Jaunųjų mokslininkų darbai, 2016
Mokymo(-si) poreikių ir metodų tyrimas paslaugų sektoriaus įmonių pavyzdžiu
Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2007
Šiandieninėje ypatingai greitai besikeičiančioje aplinkoje nepakanka turimų organizacijos žinių, kad ji galėtų greitai reaguoti į pokyčius, o jos vadovai priimti sprendimus. Konkurencinį pranašumą įgyja tos organizacijos, kurios gali mokytis greičiau nei konkurentai ir efektyviau panaudoti savo žinių išteklius-žmones (Macneil, 2001). Nuolat kintant žinioms, individo ir organizacijų gebėjimas mokytis-aptikti žinias, asimiliuoti naujas idėjas, pritaikyti jas veikloje greičiau nei varžovai-turi tiesioginę įtaką konkurenciniam pranašumui, vystymuisi ir išlikimui rinkoje (Si-Rasa BALVOČIŪTĖ, Solveiga SKUNČIKIENĖ Mokymo(-si) poreikių ir metodų tyrimas paslaugų sektoriaus įmonių pavyzdžiu Straipsnyje pateikiamas mokymo(-si) poreikių bei metodų sampratų teorinis pagrindimas, analizuojama mokymo metodų įtaka ugdant darbuotojų gebėjimus. Remiantis organizacijų mokymosi tyrimų metodologija, atliekamas mokymo(-si) poreikių ir metodų tyrimas paslaugų sektoriaus įmonėse. Raktiniai žodžiai: mokymo(-si) poreikis, mokymo(-si) metodas, gebėjimai, kompetencija, organizacija, organizacijų mokymasis. Theoretical outlines on the learning needs and methods are presented; the influence of learning methods on improving skills of the employees is analyzed in this article. With reference to research on learning methodology of organization, the learning needs and methods used at the companies of the service sector are analyzed.
Žaidybinimo Ir Sumaniosios Edukacijos Sąsajos
Socialinis ugdymas, 2016
Anotacija. Žaidybinimas (angl. gamification) apibūdina žaidimo principų adaptavimą edukacijoje, versle ir kituose procesuose, kurie yra susiję su vartotojų patirtimi ir įsipareigojimais netradiciniuose žaidybiniuose kontekstuose. Žaidybinimas yra naujas būdas žinių ir idėjų perdavimas, siekiant, kad žaidimų elementai tobulintų sistemas ir pritrauktų vaikus, jaunimą ir vartotojus; įtraukiant į šią veiklą kūno kalbą, judesius, aplinką. Edukacinių žaidimų ir simuliacijų kompleksiškumas leidžia ne tik integruoti tarpdisciplininius gebėjimus ir kompetencijas, bet kartu ir stiprina mokymosi motyvaciją, didina besimokančiųjų įsitraukimą į ugdymo(si) ir edukacijos procesą, suteikia galimybę panaudoti ugdymuisi netradicines erdves ir pažinti save kintančiomis aplinkybėmis. Šiandien visos visuomenės, ieškodamos aktyvios įtraukties ir motyvacijos rezervų, susiduria su didžiuliais mokymosi visą gyvenimą ir sumaniosios edukacijos iššūkiais. Žaidybinimas, arba žaidimų elementų įtraukimas bei žaidyba paremtų scenarijų kūrimas, suteikia daugiau galimybių padėti edukatoriams parinkti tinkamiausius scenarijus, sprendžiant sudėtingas naujų žinių ir įgūdžių įsisavinimo problemas.
Verslumo Ugdymo Modelio Taikymas Universitete Per Asmenybės Žinių Ir Elgsenos Kaitą
Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, 2017
Verslumas ugdomas daugelyje aukštųjų mokyklų, tačiau pasigendama apibendrintų verslumo ugdymo modelių, kurie atskleistų ne tik verslumo ugdymo procesą, bet ir papildomus veiksnius. Šiame straipsnyje siekiama papildyti mokslinius tyrimus, susijusius su verslumo ugdymu universitete per asmenybės žinių ir elgsenos kaitą. Pateiktas teorinis koncepcinis modelis, kuris grindžiamas planuoto elgesio ir elgesio keitimo stadijų modelių pagrindu. Vadovaujantis sudarytu verslumo ugdymo modeliu atlikta atvejo analizė. Atveju pasirinkta Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Verslumo ugdymo centro veikla. Išanalizuoti modelį sudarantys veiksniai ir palyginta kaip praktiškai veikia nustatytas verslumo ugdymo modelis ir kokios dedamosios tarpusavyje sąveikauja pačiame modelyje. Pagrindinis straipsnio tikslas-teoriškai išanalizavus verslumo ugdymo ypatumus, sudaryti verslumo ugdymo modelį universitete, atsižvelgiant į asmenybės žinių ir elgsenos kaitą, bei atlikti atvejo analizę Aleksandro Stulginskio universitete. Raktiniai: žodžiai: aukštoji mokykla, elgesio kaita, verslumas, verslumo ugdymo metodai.
Gamybos Įmonių Žemiausiojo Lygmens Vadovų Tinkamumo Vertinimas Valdymo Grandinėje
2014
This paper analyzes the evaluation of the first level managers’ relevance in manufacturing companies. Article emphasizes formal immediate environment of first level manager’s work in management chain ( MLM –FLM–SUB) , that is considered the most appropriate base for evaluating first level managers’ relevance. MLM stands for mid-level manager (direct manager for FLM ), FLM – first level manager, SUB – subordinates (workers). To achieve research objectives, quantitative survey was carried out, which was completed by a total of 255 respondents from 15 different furniture manufacturing companies. This paper presents the analysis of the research on the evaluation of the first level manager’s relevance in specific management chain ( MLM –FLM–SUB ). Research results showed that the assessment criteria (technical, communication and conceptual skills and skill development) relevance degree in management chain ( MLM –FLM–SUB ) is highly dependent on how much results from different assessors o...
Lietuvos edukologijos universiteto studentų pedagoginės praktikos patirtis: mokinių elgesio stebėjimas
Pedagogika, 2015
Behaviour is usually named as a main and the essential educational stimulus in the lesson. Due to the pupils’ inappropriate behaviour is common to blame their unwillingness to learn, laziness or period of adolescence. Teachers are usually looking for various types of abnormal behavior and other disorders in their pupils. Students who had teacher‘s assistant practice at schools were observing pupils and their teachers interaction in lessons. The observed lessons’ data show that lots of impact for pupil’s behaviour has teacher’s personality, the ability to communicate, respect and interact with them. The appropriate teaching organization, the competence to explain the aims and goals of the task, ability to select suitable teaching / learning methods, didactic attitude, the ability to control emotional intelligence and ect. According to reports of students, who had pedagogical teacher’s assistant practice at these schools, teachers not always give well suited teaching material. It does...
Šiuolaikinių Organizacijų Vadybos Veiksmingumo Prielaidos
2013
Tikslas –apibrėžtišiuolaikinių organizacijų vadybos veiksmingumą didinančius veiksnius ir pagrįsti apibendrinto vadybos veiksmingumo modelio poreikį
Perception of the Expression of Learning Dimensions of Primary School Teachers at Workplace
Pedagogika, 2016
Straipsnyje analizuojami mokytojų mokymosi darbovietėje teoriniai aspektai ir, remiantis teorinės literatūros analize, išskiriamos esminės dimensijos, charakterizuojančios pradinių klasių mokytojų mokymąsi darbovietėje. Taip pat pateikiami empirinio tyrimo, kuriame dalyvavo 151 respondentas, rezultatai, atskleidžiantys, kaip mokytojai vertina išskirtų mokymosi darbovietėje dimensijų raišką ir kaip šį jų vertinimą lemia amžius, darbo stažas, išsilavinimas, įgyta kvalifikacinė kategorija ir pasitenkinimas / nepasitenkinimas profesine veikla.
Pedagogų poreikio prognozavimo sistema
Socialinis ugdymas, 2018
Evaluating the motivation of students to become teachers during admission into education-related study programes
Pedagogika
The purpose of this research articlewas to analyse attributes of the method used to evaluate the motivation of students entering education-related study programmes to eventually become educators. The research was conducted in two phases. During the first phase students who had undergone the motivation evaluation from 2010 to 2012 and were now first, second or third-year students in education-related study programmes at the Lithuanian University of Educational Sciences, at Klaipėda University, and the University of Šiauliai filled out questionnaires. During the second phase questionnaires were collected from those who underwent the motivation evaluation in 2013 at those same universities. The samples consisted of 614 students and 682 student candidates. Research methods included a review of relevant research and education documents, as well as a survey. The questionnaire consisted of scaled responses to assertions and independent questions. Satisfaction with university studies, the ...
Personalizuoto ugdymosi inovacijos ir sumanioji komunikacija
Socialinis ugdymas, 2018
Straipsnis skirtas personalizuoto ugdymosi efektyvumui pagrįsti, remiantis 3D (daugiasektoriu, daugiafaktoriu ir daugiafunkciu) modeliu. Analizuojama personalizuoto ugdymosi geroji patirtis ir trikdžiai, nagrinėjant Lietuvos demokratiškumo ugdymosi kolegijos (LDUK) ir Prof. dr. Bronislovo Bitino personalizuoto ugdymosi tyrimo mokyklos atvejus. Straipsniu siekiama atskleisti sumaniosios edukacijos ir personalizuoto ugdymosi bei efektyvios komunikacijos sąsajas.
Humaniškumo ugdymo tendencijos Lietuvos pedagogikoje (XIX a. pabaiga - XX a. vidurys)
Acta Paedagogica Vilnensia, 2016
Šiaulių pedagoginis universitetas Nagrinėjant humaniškumo ugdymo klausimus, būtina pažvelgti į dorinės minties raidą. Čia sąlygiškai, atsižvelgiant į socialinius, politinius bei kultūri nius ypatumus, veikusius tyrinėjimų pobūdį, galima būiL! išskirti kelis etapus. Pirmąjį, kuris trunka nuo XVI iki XIX amžiaus pabaigos reikėtų apibūdinti kaip krikščioniškojo humaniškumo propagavimo tarpsnį. Antrame etape (nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio) formuojamas teorinis dorinio ugdymo, hu maniškumo modelis. Trečiasis pasižymi empiriniais tyrinėjimais visoje dorinio ųgdymo, o kartu ir humaniškumo sferoje bei tolesniais teoriniais ieškojimais. Siekiant geriau suprasti humaniškumo ugdymo teorinius pagrindus, pra vartu plačiau aptarti būtent antrojo etapo formuojamą humaniškumo sam pratą: aptarti šio laikotarpio tyrinėjimų bendruosius ypatumus, išsiaiškinti pedagogų požiūrį į žmoniškumo (tuo metu vartojama kaip tik ši sąvoka) turi nį, vietą bei svarbą, išryškinti kai kuriuos principus, veiksnius, priemones bei metodus, kurie galėtų būti reikšmingi ir šiandien.
Organizacinės elgsenos pagrindai
2012
Mokslinė redaktorė: doc. dr. Agota Giedrė Raišienė Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos kated ros 2011 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje (protokolas Nr. 1VK-1) pritarta leidybai. Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto tarybos 2011 m. rug sėjo 22 d. posėdyje (protokolas Nr. 1PV-3) pritarta leidybai. Mykolo Romerio universiteto mokslinių-mokomųjų leidinių aprobavimo spaudai komisijos 2011 m. spalio 17 d. posėdyje (protokolas Nr. 2L-18) pritarta leidybai. Visos knygos leidybos teisės saugomos. Ši knyga arba kuri nors jos dalis negali būti dauginama, taisoma arba kitu būdu platinama be leidėjo sutikimo.
Activities of the Educational Psychology Committee of the Lithuanian Psychological Association: Best Practice
Educational Psychology, 2017
Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai : kolektyvinė monografija
Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla eBooks, 2014
Kolektyvinė monografija © Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014 Kolektyvinė monografija apsvarstyta Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Edukacinių tyrimų instituto posėdyje 2014 m. rugsėjo 22 d. (protokolo Nr. 15), Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014 m. rugsėjo 23 d. (protokolo Nr. 38) ir rekomenduota spausdinti. Kolektyvinę monografiją sudarė ir parengė Ramutė Bruzgelevičienė, Lietuvos edukologijos universitetas Redakcinė kolegija: prof. dr. Ona Monkevičienė, pirmininkė, Lietuvos edukologijos universitetas prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė, Lietuvos edukologijos universitetas prof. dr. Valdonė Indrašienė, Mykolo Romerio universitetas doc. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Lietuvos edukologijos universitetas prof. dr. Aivas Ragauskas, Lietuvos edukologijos universitetas doc. dr. Violeta Rimkevičienė, Lietuvos edukologijos universitetas doc. dr. Emilija Sakadolskienė, Lietuvos edukologijos universitetas prof. dr. Vilija Salienė, Lietuvos edukologijos universitetas Recenzentai: prof. habil. dr. Audronė Juodaitytė, Šiaulių universitetas prof. dr. Daiva Malinauskienė, Šiaulių universitetas prof. dr. Liudmila Rupšienė, Klaipėdos universitetas prof. dr. Loreta Žadeikaitė, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamentas UDK 37.014(474.5) Ug-01
Aukštųjų mokyklų dėstytojų savo akademinės veiklos vertinimas
Andragogika, 2015
Remiantis tyrimo, atlikto su kolegijos ir universitetų dėstytojais, rezultatais, straipsnyje pateikiamas dėstytojų akademinės veiklos modelis. Jis parengtas remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize ir focus grupės diskusijų rezultatų apibendrinimu. Konstatuojama, kad nepriklausomai nuo tiriamųjų lyties, mokslinio laipsnio, darbo stažo, mažai priklausomai nuo atstovaujamo mokslo, dėstytojai labiausiai akcentuoja gebėjimų, tiesiogiai susijusių su darbu su studentais, plėtotės svarbą. Tuo tarpu kiti gebėjimai, tokie kaip studijų programų tobulinimas, administracinė ir vadybinė veikla, kurie tiesiogiai nesusiję su studijų realizavimu, yra laikomi ne tokiais reikšmingais. Remiantis tyrimo rezultatais taip pat akcentuojama, kad įgyti gebėjimą organizuoti dėstomąją veiklą ypač svarbu jaunesniems, dirbantiems kolegijose ir atstovaujantiems humanitariniams, biomedicinos mokslams ir menams dėstytojams. Tuo tarpu kitais atvejais nepastebėta didesnių skirtumų. Apibendrinant duomenis konstatuojama, kad šie rezultatai sudaro prielaidas optimaliau kurti dėstytojų kvalifikacijos sistemą, kurios šiuo metu Lietuvoje stinga. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dėstytojo akademinė veikla, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema, universiteto ir kolegijos dėstytojai. Įvadas Vykstant spartiems aukštojo mokslo pokyčiams Europoje, vienas aktualiausių klausimų yra studijų kokybė. Šio fenomeno mokslinė analizė parodė, kad bene svarbiausias studijų kokybės užtikrinimo garantas yra tokia dėstytojo veikla, kuri motyvuoja besimokančiuosius veikti, ragina juos siekti gerų rezultatų, kritiškai ver-1 Lidija Ušeckienė-socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto direktorė, Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, mokymasis visą gyvenimą, lyginamoji edukologija, refleksija. 2 Rima Bakutytė-socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Edukologijos katedros docentė, Tęstinių studijų instituto direktoriaus pavaduotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, mokymasis visą gyvenimą, refleksija, suaugusiųjų mokymosi motyvacija.
Teachers’ Experiences in Implementing Curriculum: a Teacher as a Participant of Educational Policy, a Member of the School Community and a Professional
Pedagogika, 2019
The curriculum and its implementation are continuously at the centre of discussions of education policymakers, society and scientists. It is obvious that it is a teacher, who implements curriculum and seeks to achieve the quality of its implementation while reacting to the context of his practice, makes decisions based on his convictions and attitudes, knowledge about the educational process. This article endeavours to reveal teachers’experiences in implementing curriculum of Lithuanian comprehensive schools. The research raises the following question: how do teachers understand and experience the implementation of curriculum? The phenomenography method was chosen for the research and a focus group interview method was used for data collection. 86 teachers of various subjects and primary school teachers, who have the qualification category of a teacher-senior or a teacher-methodologist, participated in the study. The analysis of research results has shown that the implementation of ...
Ikimokyklinės Ugdymo Įstaigos Lauko Ugdomosios Aplinkos Tobulinimo Modeliavimas Tėvų Refleksyviojo Vaikų Patirčių Suvokimo Koncepcijų Kontekste
Tiltai, 2014
Besikeičiančioje visuomenėje artimoji aplinka, šiuo atveju -Lietuvos ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko ugdomoji aplinka, rekonstruojama, siekiant patenkinti tam tikros kultūros visuomenės narių, šiuo atveju -vaikų, specifinius poreikius. Tyrimu siekta išsiaiškinti ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko ugdomosios aplinkos tobulinimo galimybes į vaiką orientuotoje paradigmoje, atskleidžiant tėvų, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikų atstovų, refleksyviąsias vaikų patirčių suvokimo koncepcijas. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: lauko ugdomoji aplinka, vaikų kultūra, ikimokyklinis ugdymas.
Related topics
Loading Preview
Sorry, preview is currently unavailable. You can download the paper by clicking the button above.